Tapytojas, grafikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys GEDIMINAS PRANSKŪNAS:
„Jonas Butkevičius – senas draugas – su kuriuo susipažinau jau „tik“ prieš 25-erius metus, rengiant Lietuvos grafikų parodą Lietuvos-Vokietijos draugijoje. Tai labai įdomi ir spalvinga asmenybė. Tada dar padėjau jam pakabinti jo tėvo tapybos parodą galerijoje „Šiaurės Atėnai“.
Jonas – keliautojas, pedagogas, giliai išsilavinęs žmogus, pilnas gyvenimo džiaugsmo, labai plataus akiračio (iš čia ir temų įvairovė), nuoširdus ir visa kuo besidomintis.
Jo realizmas – suaugusių vaikų žaidimas, bet tai jo daugiaplanės asmenybės dalis.
Tėvo aistra buvo tapyba, ir sūnus Jonas eina tuo pačiu keliu. Kaip koks genas išlaisvina jį iš vidaus.
Šalia dar dėdės Karatajaus profesionali tapyba. Natiurmortas – tėvo niša, Jono gi žaidimas nepalyginti laisvesnis ir, aišku, modernesnis.
Jo dūdelės melodija tarsi paišo paprastą kontūrą, lyg ir peizažą ar atpažįstamą muzikanto siluetą, bet skardena aiškiai dėliodama spalvas, garsus į vientisą audeklą – melodiją.
Bet tai ne klounada ar spalvų karuselė, ne – tiesiog skleidžiasi kažkoks man dar nežinomas tapybos žiedas.
Jam nesvetimi ir labai modernūs plastiniai intarpai ir galimi dideli netikėtumai.
Taigi, lauksime ir naujų rezultatų.“
AUTORIUS:
„Tapyba – kaip ir visa kūryba – tai pirmiausia yra iššūkis sau – ar įveiksi tuščią baltą drobę ir paliksi joje savo minties pėdsaką ar pasiduosi. Čia kaip kopimas į kalną – norint užkopti, turi įveikti visus sunkumus. Tad kūryba reikalauja didelio užsispyrimo ir kantrybės. Bet nieko nesukursi darydamas tai per jėgą, tad turi būti užsidegęs, bet kartu ir neįsitempęs, atsijungęs nuo visų kitų darbų ir rūpesčių.
Visuomet sunkiausia yra pradžia – kol sumąstai motyvą, paveikslo koncepciją. Norėdamas išreikšti pasirinktą vaizdinį, pirmiausia jį perleidžiu per savo mąstymo prizmę, jį abstrahuoju, numatau spalvinį sprendimą, o po to atsiduodu jausmui ir intuicijai, kurie tave veda, bei improvizuoju, stengdamasis suteikti paveikslui skambesį. Man paveikslas turi skambėti!
„Tapytojas prof. R. P. Vaitiekūnas yra pasakęs – „Spalva – tai atgaiva akims!“. Ir man tapyboje svarbiausia – spalvos, jų kontrastai ir sąskambiai. Tapau atviromis spalvomis, naudoju plačią jų paletę, naudoju reljefinius potėpius. Spalvų derinius priešpastatau gyvenimo kasdienybės rutinai, vyraujančiai įtampai pasaulyje. Juk spalvos turi magišką galią. Spalvos – tai ir žmogaus emocijos, mintys, net ir darbai. Ne veltui sakoma: „Žmogus gyvena spalvingą gyvenimą“. Savo paveiksluose ieškau santarvės tarp žmogaus ir gamtos, nes joje jaučiuosi geriausiai. Nevengiu ir grotesko. Paveikslų tematika išplaukia iš kelionių įspūdžių, kultūrinių klodų, gamtos. Abstraktus tapybos būdas leidžia išreikšti vyksmą, būseną, reiškinį, ekspresyvus būdas – išreikšti gamtą.
Mano moto: „Gyvenimas – nuostabi pasaulio pažinimo kelionė!“
Tad tebūna mums visiems ši kelionė spalvinga!“
Mokykis įdomiuose, įtraukiančiuose, dinamiškuose kalbos kursuose su patyrusiais ir savo darbą mylinčiais lektoriais! Pasirink sau tinkamą laiką, grupę ar lektorių ir registruokis jau dabar. Taip paprasta tobulėti!
Kilo klausimų?
Parašykite mums!